Terroir šampanų populiarėjimas verčia Blanc de Blancs spindėti dar ryškiau
Šampanės vyndariai pastebi augantį susidomėjimą „vieno kaimo“ ar „vieno vynuogyno“ šampanais. Kitaip tariant, labiausiai išgryninta teritorijos išraiška (kurioje karaliauja specifinio terroir bruožai) putojančiame vyne tampa traukos objektu šampano gerbėjams.
O turint omenyje, kad būtent minerališkumas yra vienas pagrindinių šampano atributų (ir didžiajai daliai vyndarių – siekiamybė), Cote des Blancs subregiono šampanai virsta vienais populiariausių rinkoje. Taip nutiko dėl kelių priežasčių. Pirmoji – išskirtinis dirvožemis, o konkrečiau kreida. Kreidos Šampanės regione galima rasti visur, tačiau Cote des Blancs jos procentas yra didžiausias ir kreida yra arčiausiai paviršiaus. Daugelyje vietų net išlenda virš paviršiais. Būtent šiose vietose XVIII a. kai Šampanėje dominavo juodosios vynuogių veislės, čia pradėta masiškai auginti Chardonnay. Iš čia ir regiono pavadinimas, kuris išvertus reiškia „baltųjų vynuogių šlaitas“. Čia gaminami Blanc de Blancs šampanai, laikomi vienais minerališkiausių. Cote des Blancs regione yra net 6 Grand Cru kaimeliai, kurie prisideda prie jo populiarumo ir leidžia atrasti skirtingas terroir išraiškas.
Pavyzdžiui, Avize kaimelyje gaminami vieni elegantiškiausių šampanų. Jie pasižymi vidutiniu kūnu, neretai perteikia citrusinių vaisių aromatus, o ryškus minerališkumas palieka sūrumo poskonį. Kaimyniniame Cramant kaimelyje, dirvožemyje be kreidos yra šiek tiek daugiau molio. Dėl to vynai būna svaresnio kūno ir tvirtesnės struktūros, pasižymintys minkštesne rūgštele ir platesne aromatų puokšte (nuo citrusinių vaisių iki skrudintų riešutų ir gėlių). Vos už kelių kilometrų esantis Le Mesnil-sur-Oger garsėja ilgaamžiškiausiasi šio regiono šampanais. Jie yra ypatingai minerališki, kompleksiški, pasižymintys išskirtiniu gyliu, kreidos aromatais ir griežta rūgštimi. Jo kaimynas Oger visiškai pakeičia šampanų charakterį: čia jie yra sodriausi, tvirčiausi, intensyvesnio vaisiško aromato (gėlių natos ir sunokę vaisiai).
Trumpai apie kitus Šampanės subregionus:
• Montagne de Reims - šiauriausias Šampanės subregionas, įsikūręs tarp Reims ir Epernay miestų. Kraštovaizdyje dominuoja lygumos, miškai ir, žinoma, vynuogynai. Pastarieji įsikūrę Reims kalno šlaituose, gerai drenuojamoje, kalkingoje dirvoje. Dominuoja Pinot Noir vynuogės, kurios sudaro apie 60 % visų vynuogynų. Montagne de Reims subregione yra net 9 Grand Cru kaimai, daugiausiai iš visų Šampanės subregionų.
Kadangi tai šiauriau esantis regionas, vynas čia pasižymi gaivia rūgštimi, o dominuojanti Pinot Noir vynuogė suteikia pilnesnį kūną ir struktūrą. Čia gimstantys šampanai atpažįstami iš vyšnių, aviečių aromatų (kartais brandinti šampanai gali turėti ir juodų uogų aromatų), būdingas minerališkumas, kreidos ir titnago natos. Šio subregiono vynai laikomi itin ilgaamžiais ir vertingais.
• Vallée de la Marne – subregionas, įsikūręs į vakarus nuo Epernay miesto, besidriekiantis palei Marne upę (taigi kraštovaizdyje dominuoja kalvos ir upės šlaitai). Marne upė padeda išvengti šalnų, tačiau šiame regione daug drėgniau, nei Montagne de Reims ar Cote de Blancs. Čia karaliauja Meunier vynuogė, kuriai puikiai tinka vėsesnės ir šlapesnės molingos dirvos. Vallee de la Marne turi tik vieną Grand Cru kaimely- Aÿ, tačiau Cumières, Hautvillers, Damery kaimai pasižymi išskirtine kokybe. Subregione daug mažų, tačiau išskirtinės kokybės šampanistų, mažiau didelių šampano namų. Vynas iš Valle de la Marne pasižymi vaisiškumu, minkštumu ir vertinamas kaip labiau prieinamas būdamas jaunas (lyginant su Montagne de Reims ir Cote de Blancs). Aromate ir skonyje atsiskleidžia kaulavaisių, obuolių, baltų gėlių aromatai, mažiau rūgšties, labiau subalansuoti.
Rytinė šio subregiono dalis dėl kitokio terroir dar išskiriama kaip Grande Valle de la Marne (Didysis Marne slėnis). Statūs, pietinės ekspozicijos, aukšti šlaitai, pats mikroklimatas šiltesnis. Taigi vietovė puikiai tinka raudonosioms vynuogėms, ypač Pinot Noir, todėl ji čia užima 65 % vynuogynų. Pinot Noir stilius - galingas, turtingas, prieskoniškas.
• Côte des Blancs - šis subregionas įsikūręs į pietus nuo Epernay miesto ir tęsiasi apie 20 kilometrų. Tai prestiziškiausia Šampanės dalis, kur gaminami šampanai iš Chardonnay vynuogių. Côte des Blancs, išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia Baltosios Kalvos. Toks pavadinimas tinka tiek dėl baltų vynuogių, tiek ir dėl dirvožemio, kuris yra sudarytas iš belemnitų kreidos (iš išnykusių jūros moliuskų fosilijų). Šis dirvožemis vynuogėms suteikia puikų drenažą ir labai gerai atspindi šviesą (padeda nokinti vynuoges).
Šiame subregione yra įsikūrę 6 Grand Cru kaimai ir jis yra žinomas dėl savo puikių augintojų-vyndarių (growerių) gausos. Šampanas čia dažniausiai Blanc de Blancs, gaminamas tik iš Chardonnay vynuogių, ypatingai elegantiškas ir gaivios rūgšties. Dominuoja citrinų, žalių obuolių, jazminų, kreidos ir šlapio akmens aromatai. Côte des Blancs šampanas ypatingai vertinamas dėl savo subtilumo, gaivios rūgšties ir gebėjimo elegantiškai senti.
• Côte de Sézanne - pietinės Šampanės subregionas, tarsi Cote des Blancs tęsinys, kuriame taip pat dominuoja Chardonnay vynuogė. Kraštovaizdyje vyrauja žemesnės kalvos, nei Cote des Blancs, tačiau daugelis vynuogynų (kadangi jų daug mažiau, nei apie prieš tai kalbėtuose regionuose) turi labai gerą pietų / pietryčių ekspoziciją. Dėl to vynuogės nokesnės, o vynas- minkštesnis, ne tokios kandžios rūgšties.
Šiame subregione nėra Grand Cru kaimų, tačiau dėl savo kokybės garsūs du – Sézanne ir Barbonne-Fayel. Tipinis šampanas čia taip pat Blanc de Blancs, aromatai nokesni - obuoliai, persikai, kriaušės, balti žiedai. Burnoje minkštas ir kremiškas, vaisiškas. Cotes de Sezanne vynas vertinamas dėl geros pusiausvyros tarp vaisiškumo ir minerališkumo, kai kur įvardinamas kaip labiau prieinamas šampanas visiems, labiau subalansuotas lyginant su šiauresnių subregionų vynais.
• Côte des Bar - tai pats piečiausias Šampanės regionas, nuo Epernay miesto nutolęs per 100 km. Geografiškai ir geologiškai daug labiau artimesnis Chabli (Burgundijai), nei Šampanei. Kraštovaizdyje banguoja kalvos ir miškai. Čia šilčiau nei kituose Šampanės regionuose, o tai leidžia geriau sunokti vynuogėms, taip pat mažiau rizikos šalnoms. Subregione vyrauja Kimeridžio mergelio (ang. Kimmeridgian) dirvožemis, toks pats kaip Chabli, kuris susiformavo vėlyvojo Jūros periodo metu, maždaug prieš 155–150 milijonų metų. Tai molingos sudėties uoliena, turtinga kalkingomis (klintinėmis) bei organinėmis medžiagomis, dažnai turinti fosilijų, ypač jūros gyvūnų liekanų.
Côte des Bar karaliauja Pinot Noir vynuogių veislė, o vyno stilius nokus, ekspresyvus ir neretai nustebinantis. Aromatai raudonų uogų, prieskonių, burnoje pilno kūno, ryškesnės tekstūros. Šiame subregione yra daug augintojų-vyndarių (growerių), ir didelė jų dalis renkasi mažos intervencijos vynuogininkystę ir vyndarystę.
Šiek tiek istorijos apie Côte des Bar
Ankščiau buvo įprasta, jog Côte des Bar subregione auginamos vynuogės buvo tiekiamos šiaurėje esantiems šampano namams, taigi dešimtmečius šis regionas buvo laikomas antrarūšiu. Iki 1927 m. Aube apylinkių vynuogynai buvo klasifikuojami kaip „Champagne deuxième zone“ arba antroji Šampanės zona. Augintojams teko daug protestuoti, kovoti ir derėtis, kad galiausiai jie pilnavertiškai būtų priskiriami Šampanės regionui.
Specialistai spėja, jog būtent ši dvasia užaugino naują vyndarių kartą, kuri nebijo eksperimentuoti. Čia leidžiama auginti ne tik 3 visiems šampano mylėtojams žinomas vynuogių veisles (Chardonnay, Pinot Noir ir Pinot Meunier), tačiau dažnai sodinami ir Pinot Blanc, Pinot Gris, Arbanne ar Petit Meslier vynmedžiai. Nors 86 % Côte des Bar subregiono užima Pinot Noir vynuogynai, vyndariai drąsiai išbando naujoves ir pasauliui siūlo, pvz. 100 % Pinot Blanc šampanus.
Vynuogynų plotas nuo 2000 m. išaugo beveik 20 % ir dabar sudaro beveik ketvirtadalį viso Šampanės regiono, o novatoriškų vyndarių dėka subregionas kyla lyg feniksas iš pelenų.