Trys Italijos vynai iš "B" raidės? Kuo jie skiriasi?
Žinoma, visiškas sutapimas, kad visi trys populiariausi Italijos vynai prasideda ta pačia raide, bet tai puikus būdas sugrupuoti ir aptarti šiuos aukščiausios klasės raudonuosius vynus. Atraskite pagrindinius skirtumus tarp Barolo, Barbaresco ir Brunello di Montalcino vynų.
Barolo ir Barbaresco vynai gaminami netoli vienas kito, Pjemonto regione šiaurės vakarų Italijoje. Jie gimsta iš Nebbiolo vynuogių veislės, kuri, kaip manoma, pavadinta rūko, itališkai „nebbia“ vardu. Rūkas įprastas gamtos reiškinys šiuose ant kalvų augančiose vynuogynuose vėsesniais mėnesiais. Barolo ir Barbaresco vynai labiausiai vertinami dėl ryškių aromatų, skonių, taninų bei ilgaamžiškumo.
Brunello di Montalcino vynuogynai įsikūrę aplink kalvos viršūnėje esantį Montalcino miestą Toskanos provincijoje. Šie vynai gaminami tik iš Sangiovese vynuogių veislės. Šiose apylinkėse kelis šimtus metų auganti Sangiovese prisitaikė ir pradėjo auginti kiek pakitusių charakteristikų vynuoges, kurios gavo pavadinimą Brunello. Taigi Brunello tai Sangiovese klonas. Brunello vynuogių odelė ženkliai storesnė nei kitų Sangiovese, todėl vynai labiau koncentruoti ir taniniški. Būtent taip gimė pavadinimas Brunello di Montalcino.
BAROLO
Barolo istorija siekia šimtus metų. Daugumos šaltinių teigimu, Nebbiolo šaknys siekia 1200-uosius, tačiau pats Barolo terminas yra šiek tiek jaunesnis ir žinomas tik nuo XIX a. vidurio. Nepaisant to, tai yra vienas svarbiausių ir žinomiausių raudonųjų vynų pasaulyje.
Barolo apeliacijai priskiriama 11 kaimų arba „komunų“, esančių į pietvakarius nuo regiono sostinės - miesto Alba. Vynai gali būti gaminami tik iš Nebbiolo vynuogių veislės ir turi būti brandinami mažiausiai 36 mėnesius, iš kurių mažiausiai 18 mėnesių statinėse. Tradiciškai vynuogių sultys buvo labai ilgai maceruojamos su odelėmis, nuo 20 iki 50 dienų, tad vynai gaudavosi labai taniniški. Tam, kad sušvelninti taninus vyną tekdavo labai ilgai, nuo 3 iki 10 metų, brandinti didelės talpos kaštono arba slovėniško ąžuolo statinėse. Per tą laiką vynas prarasdavo vaisiškumą, o taninai ne visada sušvelnėdavo.
Devintame dešimtmetyje įvyko Barolo revoliucija, kai naujos kartos vyndariai į regioną atgabeno kelias naujas praktikas t.y. prancūziško ąžuolo statinių naudojimą bei trumpesnę maceraciją. To pasekoje pradėti gaminti ekspresyvesnio aromato, bet švelnesnių taninų vynai, kurie reikalaudavo trumpesnio išlaikymo buteliuose, o dažnai buvo tinkami vartoti iškart po įsigijimo. Tai suskaldė Barolo regioną į dvi stovyklas „tradicionalistų ir modernistų“. Neretai skirtingose barikadų pusėse atsistodavo šeimos nariai pvz. tėvas ir sūnus. Šiandien nėra aiškios takoskyros tarp tradicionalistų ir modernistų vyndarių, kaip buvo anksčiau, ir daugelis naudoja įvairių dydžių statines, kuriose yra mažai arba visai nėra naujo ąžuolo.
Jaunas Barolo vynas dažniausiai pasižymi vyšnių, rožių ir dervos aromatais, o intensyvi rūgštis persipina su tvirtais taninais. Tačiau subrendęs Barolo gali pasiūlyti gerokai kompleksiškesnę aromatų puokštę: tabako, grybų ar mėsos. Lengvesnius, greitesniam vartojimui pagamintus Barolo galima vartoti praėjus 5 metams nuo derliaus metų, na o tvirčiausiems ir ilgaamžiškiausiems gali prireikti 10-15 metų.
Kalbant apie Barolo vyno derinimą su maistu, reikėtų rinktis intensyvaus skonio patiekalus pvz. su trumais ar miško grybais. Puikiai tinka svarūs mėsos patiekalai: jautienos troškiniai, jautienos steikai, žvėriena. Tiks ir ilgo brandinimo kietieji sūriai.
BARBARESCO
Barbaresco priskiriama kiek mažesnė teritorija nei Barolo, susitelkusi aplink keturis kaimus („komunas“) į šiaurės rytus nuo Albos, netoli Tanaro upės. Plačiai pripažinta Barbaresco gimimo data yra 1894 m., kai buvo įkurta Cantina Sociale di Barbaresco, nes iki tos datos Nebbiolo vynuogės iš Barbaresco vietovės dažniausiai buvo parduodamos Barolo gamintojams.
Minimalūs brandinimo reikalavimai šiam vynui kiek trumpesni nei Barolo t.y. 24 mėnesiai, iš kurių min. 9 mėnesiai privalo būti ąžuolo statinėse. Barbaresco vynai paprastai yra kiek lengvesni ir mažiau taniniški nei Barolo. Jų privalumas tai, kad jie taip pat greičiau bręsta buteliuose.
Nosyje Barbaresco siūlo rožių ir žibuoklių aromatus, su vyšnių, trumų, pankolių ir saldymedžio natomis. Subrendusiame vyne gali atsirasti dūmų natų ir žemiškesnių skonių. Barbaresco kaip ir Barolo puikiai dera su sočiais, mėsiškais patiekalais, tokiais kaip šonkauliukai, jautienos kepsniai, ėriena ar veršiena.
BRUNELLO DI MONTALCINO
Brunello di Montalcino yra visiškai kitoks vynas nei Barolo ir Barbaresco. Jis pagamintas iš Sangiovese vynuogių, užaugintų aplink kalvos viršūnėje esantį Montalcino miestą Toskanoje. Minimalus brandinimas yra 48 mėnesiai, iš kurių bent 24 mėnesiai statinėse.
Jo aromatuose dominuoja trešnės, žibutės, provanso žolelės, tabakas. Brandinimo butelyje metu išryškėja džiovintų slyvų, odos ir miško paklotės aromatai.
Lyginant su kitais pagrindiniais Sangiovese vynais Toskanoje, Chianti, Chianti Classico ar Vino Nobile di Montepulciano, Brunello di Montalcino yra svaresnio kūno, didesnės skonio ir aromatų koncentracijos, gerokai turtingesnis ir kompleksiškesnis.
Kaip ir Barolo, Brunello di Montalcino vynai su amžiumi tik tobulėja, todėl neretai gali būti brandinami nuo 10 iki 30 metų. Skirtumas tik tas, kad dėl kiek mažesnio taninų kiekio ir minkštesnės jų natūros, Brunello di Montalcino vynu galima miegautis kiek anksčiau nei Barolo.