Keturios Chenin Blanc inkarnacijos

Keturios Chenin Blanc inkarnacijos

Chenin Blanc vynuogė yra kvapni, plataus skonio diapazono, didelės rūgšties koncentracijos, bei gerai perteikianti „terroir“. Ji yra nenuobodi, nes gali pasiūlyti begalę stilių. Iš Chenin Blanc galima pagaminti vieną kompleksiškiausių, ilgaamžiškiausių vynų pasaulyje.

Nepaisant visų ditirambų Chenin Blanc garbei, ji gana retai aptinkama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose labiau išsivysčiusiose šalyse. 1980 metais pirmame vynuogių veislių gide Jancis Robinson, Chenin Blanc priskyrė prie klasikinių veislių kategorijos. Tai sukėlė aršius debatus. Praėjus beveik keturiems dešimtmečiams, Chenin Blanc vis dar neužėmė garbingos vietos vyno vartotojo pasąmonėje. Bet tas laikas jau ne už kalnų.
Vadinama Luaros slėnio karaliene, šiandien Chenin Blanc visų pirma asocijuojasi su Pietų Afrika. Ir ne be reikalo, PAR įsikūrę 50 % jos vynuogynų. Vietinė ekonomika taip stipriai nuo jos priklauso, kad jai sugalvojo atskyrą pavadinimą Steen. Tačiau, po apartheido, būtent Pietų Afrikos marios blankaus ir beveidžio Chenin Blanc, išpilstyto į trijų litrų ir didesnes talpas, prisidėjo prie šio vyno reputacijos laidojimo.
Situacija pagerėjo ir dabar Vaivorykštės respublikoje galima rasti nemažai nuostabių šio vyno išraiškų iš žemo derlingumo, neiriguojamų senų vynuogynų. Tačiau, jų procentinė išraiška kol kas yra pernelyg maža, kad galėtų reprezentuoti šalį. Per daug čia gaminamo vyno būna tiesmuko kriaušių ledinukų aromato, kuris yra pernelyg nuožmios vėsos fermentacijos pasekmė. Rimtesni vyndariai ieškodami lengvesnio kelio per dažnai investuoja į "trend"ines veisles tokias kaip Sauvignon Blanc, Chardonnay. Norint pagirti geriausius Chenin Blanc vynus iš PAR jie prilyginami analogams iš Luaros. Kitaip sakant Luara vis dar išlieka šios veislės kokybės etalonu. Tad norint atrasti tikrą Chenin Blanc potencialą ir įvairovę leidžiamės į kelionę po ją.
Luara tai ilgiausia Prancūzijos upė ir paskutinė nesukultūrinta Europoje. Tai viena populiariausių Paryžiečių savaitgalio išvykų vieta. Viso labo 2 valandos automobiliu ir galima grožėtis laukiniu upės natūralumu bei šimtais pilių.
Luaros vyno regionas yra ketvirtas pagal dydį Prancūzijoje. Jo vynuogynai išsidėstę palei Luaros upės ir jos intakų krantus nuo Atlanto vandenyno pakrantės rytuose iki Sancerre vakaruose. Regionas apima 4 subregionus išsidėsčiusius iš vakarų į rytus tokia tvarka: Nantais, Anjou Saumur, Touraine, Centriniai vynuogynai.

Klimatas čia Prancūzijos mastais gana vėsus. Daugelis vynuogynų išsidėstę toje pačioje platumoje kaip Šampanė ar Chablis. Vėsinančio oro masės nuo Atlanto vandenyno Luaros slėniu skverbiasi giliai į žemyną. Kuo toliau į rytus, tuo jo įtaka mažėja ir užleidžia vietą kontinentiniam klimatui. Bendrai paėmus, orai švelnūs, kaip beje ir žmonės. Prancūzai vietinį klimatą apibūdina dviem žodžiais: doux (švelnus) ir humide (drėgnas). Vasaros būna karštos, žiemos švelnios, su nedideliu kiekiu sniego, ruduo saulėtas ir šiltas, leidžiantis kartais rinkti vėlyvą derlių net lapkričio mėnesį.

Chenin Blanc, žinoma čia slapyvardžiu Pineau, paplitusi dviejuose iš 4 Luaros subregionų Anjou Saumur ir Touraine. Ji atsako už 25 % Luaros balto vyno, bet tik 10 % eksportuojama. Tai vienintelė vynuogių rūšis leidžiama tokių apeliacijų vynuose kaip Savennieres, Coteaux de Layon, Bonnezeaux, Quarts de Chaume, Coteaux de l'Aubance, Anjou Coteaux de la Loire, Coteaux de Saumur, Vouvray, Montlois, Jasnieres.
Esminiai faktoriai nulemiantys Chenin Blanc vyno kokybę yra tinkama vynuogyno vieta, derlingumo ribojimas, derliaus rinkimas taikant “tries”.
Luaros sąlygos nėra pačios draugiškiausios. Vynmedžiai žydi anksti, kas padaro juos pažeidžiamus šalnoms. Sunoksta gan vėlai, spalio viduryje, kas yra nemaža rizika taip toli į šiaurę esančiose vynuogynuose. Nors globalaus atšilimo kontekste ekstremaliai vėsūs derliaus metai pasitaiko vis rečiau, geriausi vynuogynai išsidėstę ant pietinių šlaitų, kur vynuogė turi galimybę pasiekti savo vegetacinio ciklo viršūnę bet kokiomis sąlygomis.
Chenin Blanc yra gan vešli veislė. Ketvirtame savo gyvenimo amžiuje vynmedžiai tampa pernelyg dosnūs. Pradeda auginti dideles vynuoges, kurių nebeįstengia sunokinti vėsiame klimate. Derlingumo kontrolė būtinas ir svarbus faktorius, todėl net minimalūs reikalavimai yra gan griežti 52 Hl/ha. Geriausi gamintojai tokie kaip Domaine Huet, Domaine Baumard laikosi dar griežtesnių - 30 Hl/ha ir mažiau - reikalavimų.
Chenin Blanc tai daug rūgšties turinčios vynuogės, kas gelbsti karštame Pietų Afrikos klimate, bet ne taip būtina ekstremaliose Luaros sąlygose, kur vėsiausiais metais vynuogės tiesiog nesunoksta pakankamai. Kiekvieni metai yra vyndario kantrybės išbandymo metai. Siekiant turėti optimaliausio prinokimo lygio žaliavą reikia ilgai laukti. Kuo ilgesnis laukimas, tuo didesnė rizika, kad staigūs šalčiai ar kitos gamtos išdaigos pražudys derlių. Kantriausi būna apdovanoti mandarinų, medaus, gėlių kompleksiška aromatų puokšte, o silpnų nervų vyndariai per anksti surinkę derlių, ypač jei jis augo vėsesnėse ekspozicijose ar lygumose, tenkinasi neutraliu, žaliu, rūgščiu vynu.
Kita Chenin Blanc savybė reikalauja itin kruopštaus darbo vynuogynuose. Šiai veislei būdingas netolygus vynuogių kekių ant vieno vynmedžio sunokimo lygis. Skiriasi net vienos kekės skirtingų vynuogių prinokimas. Skirtumas būna gan žymus. Tuo tarpu kai viena kekė gali būti visai nesunokusi, kita gali būti jau pernokusi. Anksčiau gamintojai rinko visą derlių vienu metu, kartu apdorojant pilnai, vidutiniškai sunokusias ir nesunokusias vynuoges. Todėl vyno kokybė labai priklausė nuo derliaus metų. Jei orai buvo tolygus ir kekės noko vienodai ir ilgai, vynas būdavo nuostabus. Tokios ypatingos sąlygos pasitaikydavo gana retai, tad nuo 1980-ųjų gamintojai pradėjo taikyti “tries” – derliaus nuėmimą keliais etapais surenkant tik sunokusias kekes. Tokiu būdų kelių savaičių bėgyje derliaus rinkėjai tas pačias vietas apeina 3-8 kartus, o iš vieno vynuogyno gaminami skirtingo stiliaus vynai nuo sauso iki saldaus ar net paveikto kilniojo puvinio. Tries taikymas tapo vienu svarbiausiu kokybės revoliucijos ženklu Chenin Blanc vynui.
Vyninėse pamatysime tiek nerūdijančio plieno talpas tiek ąžuolo statines. Fermentacija visada vyksta lėtai, žemoje temperatūroje. Tradiciškai tam buvo naudojamos senos 400-600 litrų talpos ąžuolinės statinės, tačiau sausiausioms versijoms rodančioms aiškų minerališkumą vis dažniau naudojamas plienas. Malolaktinė fermentacija atliekama tik vėsiausiais metais siekiant sušvelninti agresyvią rūgštį. Tam kad pasiekti norimą cukraus ir rūgšties balansą fermentacija stabdoma pridedant sulfitų reikiamu momentu. Po fermentacijos vynas dažniausiai keliauja į Prancūziško ąžuolo statines.
Tries tapusi regiono ir Chenin Blanc atgimimo varikliu tuo pačiu metu tapo platesnio progreso stabdžiu nes sukūrė painaus pasirinkimo ir nestabilumo problemas vartotojui. Taikant “tries” ir rūšiuojant derlių gamintojai turi skirtingų sunokimo laipsnių žaliavą. Paprastai ji atskyrai fermentuojama ir išpilstoma į butelius. Taip iš vieno vynuogyno pagaminami labai skirtingo stiliaus vynai: plieno aštrumo sausi, kremiški pusiau saldūs, medaus saldumo saldūs, ir sirupo koncentracijos desertiniai. Prie to pridėkite retkarčiais pasitaikantį kilnųjį pelėsį ir gamintojų polinkį turėti bent vieną putojantį vyną, padauginkite iš apeliacijų skaičiaus ir nuo pasirinkimo svaigsta galva.
O dabar įsivaizduokite, kad visgi išsirinkote mėgstamiausią stilių, atėjote pas gamintoją papildyti atsargų ir sužinote kad Jūsų mylimo Demi Sec ar Moelleux šiais metais nepagamino, tad teks luktelti kitų. Pasiūlos nepastovumas didelis trikdis Chenin Blanc iš Luaros komercinei sėkmei. Tačiau tai kaina kurią tenka mokėti už aukštesnę kokybę.

Pagal saldumą Chenin Blanc vynai skirstomi į : Sec t.y. sausi kuriuose iki 4 g/l likutinio cukraus, (vėsiais derliaus metais iki 8), Demi Sec t.y. pusiau sausi, nuo 4 iki 12 g/l, Moelleux t.y. saldūs arba pusiau saldūs, nuo 12 iki 45 g/l), doux ar liquoreux (desertinis, daugiau nei 45 g/l). Ragaujant vynus, kelis kartus teko suabejoti etiketėse nurodytais užrašais ypač SEC, nes cukraus jautėsi ženkliai daugiau nei 4 g/l.
Nepaisant didelės apeliacijų, dirvožemių ir ekspozicijų įvairovės galima aiškiai išskirti 4 Chenin Blanc stilius. Kiekvienas jų pilnai atsiskleidžia tam tikrose terroir. Norint pažinti Chenin Blanc reikia pažinti šiuos stilius. Tai 4 geriausi Chenin Blanc įsikūnijimai.

1. Savennieres
Šioje mažoje 149 ha apeliacijoje auga viso labo 1% Luaros vynuogynų. Bet būtent Savennieres tapo kultiniu Chenin Blanc regionu, garsėjančiu aukščiausios kokybės vynais. Šlovė ir reputacija atėjo ne iš karto. Savo laiku Savennieres išgyveno identiteto krizę kai rinkosi kokį geriausiai jos terroir tinkanti vyno stilių pasirinkti. 1952 metais, kai apeliacija buvo registruota, regionas labiau garsėjo saldžiais ir pusiau saldžiais vynais. Tačiau, pasikeitus vartotojų įpročiams, ilgo klaidų ir bandymų keliu, vis daugiau gamintoju perėjo prie sauso vyno gamybos. Dabar regionas garsėja sausais ypatingai minerališkais, plieno aštrumo rūgšties sausais vynais, kuriems tenka bręsti dešimtmečius prieš tampant bent kiek glotnesniais.
Augant vyno populiarumui ir prestižui į Savennieres pradėjo plūsti vyndariai iš aplinkinių vyndarystės regionų. Dar prieš du dešimtmečius čia jų buvo tik 10, o dabar yra 36. Kartu su naujais veidais atėjo didesnė vyno stilių įvairovė. Vis dar daugiau nei 90 % Savennieres vyno yra sauso ir visas jis yra iš Chenin Blanc, tačiau taikomos naujos vyndarystės technikos. Kai kurios jų, kaip brandinimas didelėse ir net mažose ąžuolo statinėse, prieš kelis dešimtmečius būtų palaikytos erezija. Derlius renkamas labiau sunokęs ir vis dažniau atliekama malolaktinė fermentacija. Taip vyndariai bando sutramdyti aukštą rūgštį ir karstelėjimą būdingą vietiniam terroir.
Savennieres galėtų būti vyndarių drausmės pavyzdžiu visiems kitiems Prancūzijos regionams. Nors apeliacijos reguliavimai leidžia mechaninį derliaus rinkimą, nei vienas ūkis to nedaro, o vidutinis derlingumas yra ženkliai mažesnis nei to reikalaujama, viso labo 32 Hl/ha iš 50 Hl/ha leidžiamų.
Nepaisant pavyzdingų vyndarių dirvožemis ir ekspozicija yra tai kas daro Savennieres ypatingą. Dirvožemyje dominuoja skalūnas su smiltainio ir vulkaninių uolienų priemaišomis. Vynuogynai išsidėstę ant stačių šlaitų aplink Luaros upės vagą. Vynuogės čia visada mažesnio sunokimo lygio nei Layon. Geriausiais derliaus metais tesiekiantys 15-16 % potencialaus alkoholio. (kai kitame upės krante gali siekti 25). Ir nors regione neįmanoma rasti prasto vyno, o vidutinė kokybė yra daugiau nei aukšta apeliacija išskiria dvi augimvietes neoficialiai vadinamas “Cru” turinčias savo sub-apeliacijas Le Clos de la Coulee de Serrant ir La Roche au Moines.
Tik atvažiavus į Savennieres skubame pamatyti legendinę Le Clos de la Coulee de Serrant augimvietę. Visas 7 ha vynuogynas išsidėstęs ant vientiso amfiteatro formos šlaito žvelgiančio į tolumoje besislepiančią Luarą. Jis tvarkomas laikantis biodinaminių principų nuo 1985 m. Ekspozicija yra pietų ir pietryčių. Nors vynuogynas padengtas velėnos sluoksnių po kojomis pilna raudonojo skalūno. Visas šis grožis yra Joly šeimos valdančios Coulee de Serrant vyninę monopolis. Joly gamina brangiausius

Coulee de Serrant vynuogynas žvelgiantis į Luaros upę tolumoje (kairė). Coulee de Serrant vynuogynų amfiteatras. (dešinė)

Savennieres vynus, tačiau jų kokybė linkusi varijuoti kur kas daugiau nei kitų vyninių. Kai kurių derliaus metų Clos de la Coulee de Serrant vynai turi aiškiai juntamus oksidacinius kvapus, kartais pernelyg įžūlius. Ir tai ne brandos o vyndarystės ar stiliaus apraiškos, nes jas galima aptikti jaunuose vynuose kaip 2012 m. Geriausi pavyzdžiai turi didelę vaisių koncentraciją ir kompleksiškus saldžių obuolių, džiovintų vaisių, ramunėlių, jazminų aromatus bei daug rūgšties ir svarų kūną.
La Roche aux Moines Cru dirvožemis taip pat skalūninis tačiau labiau smėlėtas ir akmenuotas. Ekspozicija pietų ir pietvakarių. Šį vynuogyną valdo 8 vyndariai. Lankomės pas vieną iš jų, Domaine Fournier Longchamps. Šis Domaine 2008 metais įsigijo vieną seniausių ir žinomiausių Savennieres vyninių Chateau de Chamboureau. Ponas Fournier yra telekomunikacijų verslo magnatas iš Angers, negailintis investicijų į savo didžiausią hobį vyną. Tas matosi plika akimi. Sena vyninė buvo pernelyg nutolusi nuo Savennieres miestelio, tad siekiant išsaugoti kuo daugiau žaliavos aromatų ir išvengti ilgo transportavimo teko pastatyti naują. Lankomės naujoje Domaine FL vyninėje esančioje vos 10 min. kelio nuo Savennieres centro.

Domaine Fournier Longchamps nauja vyninė
Naujas šeimininkas kompromisų neieško. Nuo įsigijimo vynuogynų derlingumas buvo sumažintas kur kas mažiau už regiono vidurkį iki 25 Hl/ha. O derliaus metų taikomų “tries” skaičius padidintas nuo trijų iki penkių. Vaikštant po vyninę į akis krenta didelis skaičius skirtingo dydžio ąžuolo talpų. Visos jos atrodo gan naujai.

Domaine Fournier Longchamps savo geriausius vynus brandina ne tik didelės bet ir 225 litrų statinėse.

Jas galima pajausti ir vynuose ypač aukštesnės kokybės kol jie jauni. Kai kuriuose kaip Chateau Chamboureau 2012 ąžuolas atrodė pernelyg įžūlus, tačiau tame pačiame tik 2009 m. vyne jis stebuklingu būdų dingdavo, į sceną užleidžiant medaus, gėlių, tropinių vaisių ir vaško aromatus. Išragavus visą Domaine asortimentą galima apibendrinti, kad šios vyninės stilius yra gan modernus. Kol vynai jauni aromatuose pirmu smuiku groja švarūs švieži vaisiai. Vynų struktūra gerai išreikšta, didelė rūgštis, svarus ir kiek ąžuolo grietinės turintis kūnas. Tačiau be išimties visi vynai atsiskleidžia brandinimo butelyje metu. Aromatai tampa kur kas kompleksiškesni, šalia šviežių vaisių atsiranda, džiovinti, bei mirkyti meduje. Nenuostabu, kad Domaine savo geriausią vyną Chateau Chamboureau į prekybą paleidžia tik tada kai laiko jį atsiskleidusiu. Šiuo metu tokiu laikomi 2010 metų derlius. Gan brangi iniciatyva, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje galinti pavergti daugelio vartotojų širdis
Kiti verti dėmesio regiono gamintojai:
Domaine Baumard, Chateau de la Roche-aux-Moines, Chateau Pierre-Bise, Domaine aux Moines
2. Vouvray
Touraine regionas kuriame yra Vouvray apeliacija vadinamas pilių kraštu. Čia registruota apie 650 skirtingų Chateau. Tarp jų tokios garsenybės kaip Chanonceau, tad vyno turistai turi gerą progą pasigilinti ne tik į vyndarystės bet ir pačios Prancūzijos istoriją ir kultūrą.
Vynuogynai išsibarstę Tours miesto, esančio Touraine sostine, apylinkėse, dešiniajame Luaros upės krante. Dominuoja kontinentinis klimatas, nors Atlanto vandenyno įtaka šiek tiek jaučiama. Vouvray išsidėstęs ant didžiulio plateau. Čia išskiriami keli ypač vertinami dirvožemių tipai bendriniu pavadinimu la premiere cote. Jie skirstomi į aubuis ir perruches dirvožemius. Aubuis randamas arčiau Luaros upės Vouvray, Noizay, Vernou ir Rochecorbon miesteliuose. Jis duoda ilgaamžiškiausius ir elegantiškiausius vynus. Vynuogynų perruches dirvožemyje, kuriame yra klinties ir molio, vynai būna kiek aštresni, nervingesni.
Vouvray apeliacija įkurta 1936 m. Priešingai nuo Savennieres 90 % derliaus čia nuimama mechanizuotai. Skirtingai nuo daugelio kitų pasaulio vyndarystės regionų Vouvray vyno stilių diktuoja gamta, o ne vyndarys. Todėl čia įprasta iš to paties vynuogyno gaminti itin sausus, aukštos rūgšties vynus, vienais metais ir pusiau saldžius, saldžius ar net paveiktus kilniojo pelėsio kitais. Ir visgi vienas iš šių stilių, Demi Sec, gaminamas beveik visada, tapo apeliacijos vizitine kortele. Jis ant tiek tapatinamas su Vouvray, kad skirtingai nei kito lygio saldumo vynams Demi Sec neprivaloma nurodyti ant etiketės. Tiesioginis stiliaus vertimas pusiau sausas. Likutinio cukraus kiekis pagal reikalavimus nuo 9 iki 15 g/l. Natūralus lengvas saldumas, bei energinga rūgštis sąlygoja, kad vynas pagal pojūčius yra artimas sausam. Na o po brandinimo butelyje, praradus kelis gramus cukraus ir įgavus kompleksišką puokštę, Vouvray nepalieka abejingo net didžiausio cukraus snobo. Vynai turėtų būti vartojami tik praleidus bent 4-5 metus butelyje, na o geriausių derliaus metų vynai gali bręsti 15-20 metų.
Sekantis pagal svarbumą Vouvray vyno stilius yra moelleux, pažodžiui reiškiantis minkštas. Vynai turi daugiau nei 15 g/l cukraus, dažniausiai apie 30 g/l, ir yra saldūs. Kalbant apie šią kategoriją cukraus kiekio vaidmuo yra suteikti klampesnę ir svaresnę tekstūrą o ne saldumo pojūtį. Vynai nors ir akivaizdžiai saldesni už Demi Sec bet vis dar gaivūs, išlaikantys puikų balansą tarp saldumo ir rūgšties.
Sausi Sec vynai čia taip pat retkarčiais daromi, tačiau jų vaidmuo antraeilis.
Niekas neužginčys, kad Vouvray savo reputacija dėkingas vienai konkrečiai asmenybei Gaston Huet. Šis žmogus tai ne tik legendinis vyndarys, savo pavyzdžiu įrodęs Chenin Blanc vyno potencialą bet ir kovotojas už regiono identitetą padėjęs pagrindą apeliacijai. Lankomės pono Gaston palikime, vyninėje Domaine Huet.

Domaine Huet vyninės tiesiogine tą žodžio prasme iškalta tuffeau uolienoje.
Domaine Huet valdo 35 ha Vouvray vynuogynų, iš kurių 23 ha yra trijuose žymiuose vynuogynuose: Le Haut Lieu, Le Clos du Bourg, Le Mont. Šiuo metu biodinaminė vynuogininkystė tampa masiniu reiškiniu ir mada, tačiau Domaine Huet jos principų laikosi jau daugiau nei 30 metų.
Le Haut Lieu vynuogynas žinomas jau nuo 16 amžiaus ir net buvo minimas Walter Scott novelėse. Vynuogynas išsidėstęs lygumoje su nedideliu pietiniu nuolydžiu. Dirvožemis čia yra Aubuis, 4 metrų storio molio sluoksnis ant kalkakmenio ir tuffeau pagrindo. Būtent kalkakmenis yra elementas jungiantis visus 3 Huet vynuogynus.
6 ha Le Clos de Bourg, kaip nurodo žodelis Clos pavadinime, yra apsupti mūrine siena. Tai seniausias Cru Vouvray apeliacijoje, išsidėstęs ant pirmos kalvos sutinkamos už Vouvray miesto. Nuo jos atsiveria puiki miestelio panorama. Viršutinio dirvožemio sluoksnis čia yra viso labo 1 m. storio, tad vynmedžių šaknys nesunkiai pasiekia tuffeau. Ši vieta tinkamiausia moelleux, kartais būna paveikta Botrytis Cinerea puvinio.

Clos de Bourg vynuogynas užaugina vynuoges svariausiems Vouvray vynams.
Le Mont vynuogynas išsidėstęs ant perruches dirvožemio, kuriame yra molio su didele dalimi riedulių ir titnago. Derlius čia sunoksta vėliausiai.
Visi Huet vynai yra be galo intensyvaus aromato ir energingos rūgšties. Vynai iš Clos de Bourg galingiausi ir minerališkiausi, kremiškos struktūros. Jauni Demi Sec buvo saldžių mandarinų, geltonų obuolių ir svarainių skonio, o moelleux su papildomais sluoksniais sausmedžio, ramunėlių ir medaus. Tie patys vynai iš 2009 metų buvo vis dar labai jaunatviški, tačiau sudėtingesnio aromato papildyto dūmo, marmelado ir vilnos niuansais.
Vynai iš Le Mont pasirodė energiškiausi ir gaiviausi. 2016 Demi Sec turėjo mėtų, bananų ir baltų vaisų aromatus. Moelleux - jogurto, saldžių prieskonių ir medaus. Net iš 100% kilniojo puvinio vynuogių pagamintas Le Mont buvo labai gaivus.
Iš visų trijų vynuogynų Le Haut Lieu duoda minkščiausius vynus, kuriais mėgautis galima anksčiausiai. Tačiau tai nereiškia, kad jų negalima brandinti. 1997 metų Demi Sec buvo savo gyvenimo viršūnėje, be Chenin Blanc būdingų kvapų praturtintas kavos, karamelės bei dūmo aromatais.

Kiti Vouvray gamintojai verti dėmesio:
Domaine du Clos Naudin, Domaine des Aubuisieres, Domaine Champalou
3. Coteaux de Layon
Jei Savennieres išgarsino Chenin Blanc vynus kaip itin agresyvius sausius ir rūgščius tai Coteau de Layon padarė tą patį tik priešingame saldumo spektre. Coteaux du Layon apeliacija saldiems Luaros vynams, esanti Anjou regione, pavadinta Luaros intako Layon garbei.
Klimatas čia labiau jūrinis nei kontinentinis, sausas ir švelnus. Vynuogynų dirvožemis skalūninio pagrindo su įvairiomis priemaišomis, dažniausiai smiltainio.
Regionas gan didelis, apie 1200 ha, skirstomas į dvi zonas. Dešiniojo kranto Chaume, Saint Aubin, Beaulieu, Rochefort miestelių vynai kompleksiškesni, dažnai turintys arbatmedžio, ramunėlių ir svarainių aromatų. Kairiojo kranto dėl smėlingo dirvožemio yra gaivesni lengvesnių vaisų aromato.
Regione yra 6 miesteliai galintys pridėti savo vardą prie apeliacijos pavadinimo: Beaulieu sur Layon, Faye d'Anjou, Rablay sur Layon, Rochefort sur Loire, Saint Aubin de Luigne, Saint Lambert du Lattay. Du, Bonnezeaux ir Chaume, žinomi kaip vietiniai „Crus“ turi nuosavas apeliacijas ir gali nenurodyti pavadinimo Layon. Jiems taikomi griežtesni derlingumo ir sunokimo laipsnio reikalavimai. Chaume miestelio vynuogynas Quarts de Chaume turi Grand Cru statusą ir yra žinomas kaip saldaus Chenin Blanc vyno etalonas.
Paprastai Coteaux du Layon turi apie 30-45 g/l, labai gerais derliaus metais 60-75 g/l, likutinio cukraus ir parduodamas kaip liquoreux, kartais moelleux. Crus visada būna svaresni ir turtingesni.
Dėl regiono skalūno dirvožemio vynai yra ypač minerališki. Jauni turi vaisių salotų, dažniausiai mandarinų, kartais ananasų, bananų, abrikosų, kriaušių aromatų. Bręstant įgauna prieskonių, arbatos, džiovintų vaisių, medaus, svarainių, mandarinų ledinukų kvapų.
Bonnezeaux dirvožemyje be smiltainio skalūno papildomai yra kvarco ir titnago. Vynuogynai driekiasi trijose, statesniuose nei įprasta Layon, pietinės ir pietvakarių ekspozicijos šlaituose, ir užima 90 ha. Minimalus likutinio cukraus reikalavimai Bonnezeaux vynams yra 230 g/l.
Quarts de Chaume vynuogynų dirvožemyje vyrauja skalūnas, rieduliai, smėlis ir molis. Šis Cru tai karščiausia ir sausiausia Layon vieta, apsaugota nuo visų išskyrus pietinės krypties vėjo. Ji yra arčiau upės nei kiti vynuogynai, tad čia rūko tikimybė didesnė. Quarts de Chaume vardo kilmė apipinta legendomis. Anot vienos, žemę valdę didikai nuomodavo ją vienuoliams, kurie augino vynuogynus. Nuomos kaina buvo ketvirtis vynuogių derliaus. Žemvaldžiai galėjo pasirinkti kuris ketvirtis, tad paprastai rinkdavosi geriausios kokybės, kuri tradiciškai buvo būtent šiuose vynuogynuose. Iš čia ir vardas reiškiantis „ketvirtis Chaume“.
Sakoma, kad Bonnezeaux ir Quarts de Chaume yra broliai, bet ne dvyniai. Akloje degustacijoje atskirti juos labai sudėtinga, bet įmanoma. Quarts de Chaume dėl savo labiau šiaurinės padėties yra lengvesnis ir rūgštesnis, o Bonnezeaux sodresnis ir svaresnis.
Derlius šiose apeliacijose privalomas rinkti taikant tries atrenkant tik pernokusias ar kilniojo puvinio paveiktas vynuoges. Sąlygos Botrytis Cinerea augti nėra tokios palankios, kaip Sauternes, tad jo čia aptinkama rečiau ir didžioji dalis vynuogių yra vėlyvojo derliaus skynimo.
Net prasčiausių metų Chaume ir Bonnezeaux vynai gali bręsti butelyje 20-25 metus, tačiau jais galima mėgautis ir jaunais.
Dėmesio verti regiono vyndariai:
Chateau de Fesles, Domaine des Baumard, Chateau Pierre Bise, Chateau Soucherie

4. Saumur
Luara su savo šiauriniu išsidėstymu ir vėsiu klimatu kaip ir Šampanė puikiai tinka putojančio vyno gamybai. Tad ketvirtas Luaros Chenin Blanc įsikūnijimas yra putojantis vynas. Jo čia galima aptikti praktiškai visuose regionuose.
Vouvray turi tradiciniu būdu gaminamus mousseux ir petillant. Mousseux yra panašesnis į šampanus, o Petillant, su dvigubai mažesniu butelio slėgiu ir švelnesniu putojimu, labiau vyniškas. Abiem vynams taikomas minimalus 9 mėnesių sur lie reikalavimas. Didžioji dalis Vouvray gamintojų turi bent vieną putojantį vyną savo krepšelyje. Nei vienam jų tai nėra įdomiausias ar pagrindinis produktas. Tačiau dėl didelio turizmo regione yra paklausa, tad ir pasiūla turi būti. Galbūt todėl net ir esant keliems labai aukštos kokybės putojančio Vouvray gamintojams, už regiono ribų šie vynai nėra paplitę.
Visai kita situacija Saumur‘e, kuris laikomas putojančio Luaros vyno centru. Čia pagaminama daugiau putojančio vyno nei bet kuriame kitame Prancūzijos regione už Šampanės ribų.
Saumur dirvožemyje kaip ir Šampanės dominuoja kreida. Kitas itin svarbus elementas yra Tuffeau - kalkakmenis su smėlio priemaišomis. Būtent smėlio dalelės sąlygoja tuffeau minkštumą. Jį lengva apdirbti, tad jis svarbus ne tik vynuogynams bet ir statybos sektoriui. Iš jo pastatyta daugelis Luaros pilių ir katedrų.
Saumur putojančių vynų pagrindą sudaro Chenin Blanc. Ji turi didelį rūgšties kiekį, taip reikalingą putojantiems vynams. Jos aromatų puokštė yra intensyvi, vaisiška ir gan saldi. Pro ją sunkiau prasiskverbti šampano mylėtojų medžiojamam autolizės aromatui, todėl vynas reikalauja papildomo išlaikymo butelyje. Nedidelė dalis Chardonnay vynui suteikia elegancijos. Kai kurie vyndariai sutramdyti Chenin Blanc vaisiškumą bando anksčiau nurenkant derlių, tačiau regione, kur vynuogės dažnai yra ties prinokimo riba tai gan rizikinga. Dėl per anksti rinkto derliaus pasitaiko šiurkštoko, žaloko ir pipiriško putojančio vyno. Tačiau regiono potencialas didžiulis, kitaip į jį neinvestuotų tokie aukštos reputacijos šampano namai kaip Bollinger, įkūrę čia Gratien et Meyer vyninę. Patyrę vyndariai besispecializuojantys putojančio vyno gamyboje sugeba rasti puikų prinokimo balansą.
Populiariausias regiono putojantis vynas yra Cremant de Loire. Apeliacija apima 1200 ha teritoriją trijose regionuose Anjou, Saumur ir Touraine. Tiek dirvožemio, tiek mikroklimato variacijos didelės. Daugiausiai naudojamos Chenin Blanc, Chardonnay ir Cabernet Franc vynuogės. Minimalūs reikalavimai išlaikymui butelyje 12 mėnesių.
Populiariausia Luaroje, tačiau už Prancūzijos ribų mažai žinoma putojančio vyno apeliacija yra Saumur Brut. Kaip ir Cremant atveju Saumur pagrindas sudarytas iš Chenin Blanc maišant su Chardonnay, Cabernet Sauvignon ir Sauvignon Blanc. Tiesa, visoms veislėms išskyrus Chenin Blanc taikomas maksimalios 20 % dalies reikalavimas. Kiti reguliavimai kiek švelnesni lyginant su Luaros Cremant. Derlingumas gali būti didesnis, o minimalus išlaikymas butelyje tik 9 mėn. Tai atrodo nelogiška turint omenyje, kad Chenin Blanc vynuogei norint pasiekti charakteringo autolizės aromato reikia daugiau laiko nei tradicinėms šampano vynuogėms. Teritorija kurioje gali būti daromas putojantis Saumur ženkliai mažesnė nei Cremant ir apima žemes su tuffeau ar klinties dirvožemiu. Todėl nepaisant fakto, kad minimalūs reikalavimai yra žemesni, potencialas Saumur putojančių vynų yra didesnis.

Gyropaletės sukurtos Bouvet namų įkūrėjo, skirti nuosėdų likusių po antrinės fermentacijos šalinimui
Gamintojai nesitenkinantys minimaliais reikalavimais padaro gaivaus, elegantiško, minerališko putojančio Saumur, su Chenin Blanc vynuogei būdingais aromatais. Geriausi šios kategorijos pavyzdžiai yra Bouvet namų Saphir ir Tresor vynai. Tresor fermentuotas ąžuolo statinėse, tad yra gana svarus, turtingas, kremiškos tekstūros, sviestinių kepinių poskonio. Saphir, fermentuotas ir brandintas tik nerudijančio plieno statinėse, yra labiau klasikinis, gaivus ir energingas, tačiau svaresnis ir švelnesnis nei daugelis Saumur Brut, su gerai išreikštu skrebučio ir medaus aromatu bei baltųjų pipirų užuominomis.

Statinėse po pirminės fermentacijos bręsta Bouvet Tresor Saumur Brut AOC
Puiku įspūdį, nepaisant savo dydžio, paliko regiono lyderiai: Bouvet Ladubay, Chateau Langlois bei Chateau L'Aulee. Iš mažesnių gamintojų, kuriems putojantis vynas ne visada yra pagrindinis produktas atminty pasižymi Domaine Bablut, Vincent Ogereau.
Apibendrinimas
Chenin Blanc vyną sudėtinga gaminti ir juo sudėtinga mėgautis. Auginimui reikalinga ideali ekspozicija, o imant derlių reikia įdėti daug rankinio darbo taikant tries. Vartotojui sudėtinga susigaudyti begalybėje stilių pasirinkime. O susigaudžius pasiūla yra nestabili. Tačiau tiems kas pasigilina ir yra kantrūs Chenin Blanc atsilygina su kaupu. Nedaugelis vynu gali rungtis su brandinto Chenin Blanc iš Savennieres ar Quarts de Chaume kompleksiškumu. Nenuostabu, kad pagal paskutines tendencijas pranašaujama jog 2018-ais kartu su pastelinėmis spalvomis, per trumpomis kelnėmis ir languotais raštais Chenin Blanc bus madinga.